- pliurti
- pliùrti, pliū̃ra (-sta), -o intr., pliū̃rti šnek. 1. tižti, praskysti: Kelias jau pliū̃ra, tuojau neišvažiuosi Ds. Tiži žemė pliuro čia pat po kojomis rš. ║ drėkti, šlapti, bjurti: Pliūra oras ir kelis, kad lyna, sninga baisiai J. 2. viduriuoti: Pliurte supliùręs J. 3. plėstis, tįsti, plerti (apie drabužį, audeklą): Naminės medžiagos drabužiai pliùrsta Kair. A nepliùrs, jei teip megsi? Ms. 4. NdŽ silpnėti, glebti: Pliurte supliurau kaip liurba J. 5. pykti, darytis irzliam: Pamačiau, kad jis jau pliursta, tuoj nustojau erzinti Jnšk. 6. darytis nedoram, negeram: Ano vaikai pliùro pliùro ir išejo į nėkus Šts. \ pliurti; išpliurti; nupliurti; papliurti; supliurti
Dictionary of the Lithuanian Language.